Darbų sauga parduotuvėje kartais klaidingai suvokiama kaip formalumas: darbuotojas pasirašo, kad susipažino su instrukcijomis, išklauso mokymus ir grįžta prie kasdienių užduočių. Tačiau realiame prekybos įmonės darbe sauga prasideda ne nuo dokumentų. Ji prasideda nuo paprastų sprendimų – nepalikti dėžės praėjime, tinkamai pakelti sunkesnę prekę, nenaudoti netvarkingų kopėčių, išvalyti išsiliejusį skystį ar pranešti vadovui apie pastebėtą pavojų.
Tai aktualu praktiškai kiekvienai Lietuvos parduotuvei – nuo nedidelės specializuotos prekybos vietos iki didelio prekybos centro. Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pabrėžia, kad kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, o darbo vieta turi būti įrengta taip, kad darbuotojas būtų apsaugotas nuo galimų traumų ir pavojingų rizikos veiksnių. Todėl darbuotojų sauga ir sveikata yra ne vien vadovo ar už saugą atsakingo specialisto klausimas. Kasdienėje veikloje prie jos prisideda kiekvienas komandos narys.
Kokie pavojai dažniausiai slypi įprastoje parduotuvėje?
Parduotuvė iš pirmo žvilgsnio neatrodo kaip itin pavojinga darbo vieta. Čia nėra statybinių kranų, gamybos linijų ar sudėtingų pramoninių įrenginių. Vis dėlto rizikos veiksnių prekyboje netrūksta.
Vienas paprasčiausių pavyzdžių – slidžios grindys. Išsiliejęs gėrimas, po grindų plovimo likusi drėgmė ar žiemą prie įėjimo klientų prineštas sniegas gali tapti kritimo priežastimi. Pavojų kelia ir praėjimuose paliktos dėžės, prekės, padėklai ar kitos kliūtys.
Kita svarbi sritis – prekių kėlimas ir nešimas. Darbuotojui gali tekti perkelti dėžes, papildyti lentynas, priimti prekes sandėlyje. Nuolat netaisyklingai keliant svorį galima pakenkti nugarai ar patirti kitų traumų. Todėl svarbu ne tik žinoti saugaus kėlimo principus, bet ir naudoti pagalbines priemones, kai jos numatytos.
Rizika atsiranda ir siekiant aukščiau esančių lentynų. Lipimas ant kėdės, dėžės ar kito tam neskirto daikto gali atrodyti kaip greitas sprendimas, tačiau tai nėra saugi darbo praktika. Jeigu prekėms pasiekti reikalingos kopėčios ar specialus laiptelis, turi būti naudojama būtent tam skirta ir techniškai tvarkinga priemonė.
Darbuotojas turi būti instruktuotas
Vienas svarbiausių principų yra labai paprastas: darbuotojas neturi atlikti darbo, kurio saugiai atlikti jis nėra išmokytas.
VDI nurodo, kad darbdavys negali reikalauti pradėti pavesto darbo, jeigu darbuotojas nėra instruktuotas ir, kai reikia, išmokytas saugiai jį atlikti. Instruktavimas aktualus ne tik pirmąją darbo dieną. Jis reikalingas ir perkėlus darbuotoją į kitą darbą ar darbo vietą, pradėjus naudoti naujas arba modernizuotas darbo priemones bei technologijas.
Prekybos įmonėms tai ypač svarbu dėl darbuotojų kaitos ir skirtingų funkcijų. Kasininkas, salės darbuotojas, sandėlio darbuotojas ar pamainos vadovas gali susidurti su skirtingomis rizikomis. Todėl vien bendro pobūdžio paaiškinimo, kad „reikia dirbti atsargiai“, nepakanka.
Darbuotojas turi suprasti, kaip saugiai atlikti būtent jam pavestas užduotis.
Tvarka darbo vietoje yra saugos dalis
Tvarkinga parduotuvė reikalinga ne tik klientui. Ji tiesiogiai susijusi ir su darbuotojų sauga.
Prekių dėžės neturėtų užblokuoti praėjimų ar evakuacijos kelių. Darbo priemonės turi būti laikomos joms skirtose vietose. Pastebėjus išsiliejusį skystį, problemos nereikėtų palikti „kitai pamainai“. Pavojinga vieta turi būti tinkamai pažymėta, o problema – kuo greičiau pašalinta pagal įmonėje nustatytą tvarką.
Ypač svarbu neužkrauti avarinių išėjimų, gesintuvų ir kitų saugos priemonių. Darbuotojas taip pat turėtų žinoti, kur yra artimiausias išėjimas, pirmosios pagalbos priemonės ir į ką kreiptis įvykus nelaimingam atsitikimui.
Saugos taisyklės turi veikti ne tik tada, kai parduotuvėje ramu. Didžiausias išbandymas dažnai atsiranda per intensyviausias prekybos valandas, kai reikia greitai papildyti lentynas, aptarnauti klientus ir priimti naujas prekes. Būtent tada noras sutaupyti kelias minutes neturėtų būti svarbesnis už saugų darbo atlikimą.
Darbo priemonė turi būti naudojama pagal paskirtį
Darbuotojų pareiga – darbo priemones naudoti pagal nustatytus saugaus naudojimo reikalavimus, tinkamai naudoti suteiktas apsaugos priemones ir savavališkai neišjungti ar nešalinti saugos įtaisų. Apie pastebėtus gedimus ar pavojingas situacijas turi būti pranešama atsakingiems asmenims.
Ši taisyklė parduotuvėje pritaikoma labai praktiškai. Sugedęs elektrinis įrenginys neturėtų būti naudojamas „dar vieną kartą“. Nestabilios kopėčios nėra tinkamos tol, kol bus nupirktos naujos. Pažeistas elektros laidas nėra smulkmena, kurią galima ignoruoti.
Darbuotojui nereikia pačiam remontuoti įrangos, jeigu tai nėra jo funkcija ir jis neturi tam reikalingos kvalifikacijos. Jo atsakomybė – pastebėti problemą, nutraukti nesaugų naudojimą, kai to reikia, ir informuoti atsakingą asmenį.
Ką daryti pastebėjus pavojų?
Viena svarbiausių saugos kultūros taisyklių – apie riziką kalbėti iš karto.
Jeigu darbuotojas mato nestabilią lentyną, sugedusią darbo priemonę, užkrautą praėjimą, slidžias grindis ar kitą pavojingą situaciją, nereikėtų tikėtis, kad ją pastebės kas nors kitas. VDI nurodo, kad darbuotojai turi nedelsdami pranešti apie situacijas, kurios, jų įsitikinimu, gali kelti pavojų darbuotojų saugai ir sveikatai, taip pat apie saugos reikalavimų pažeidimus, kurių patys negali ar neprivalo pašalinti.
Svarbus ir kitas principas: darbuotojas turi teisę reikalauti saugių darbo sąlygų. Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta teisė atsisakyti dirbti, jeigu kyla pavojus darbuotojo saugai ir sveikatai, taip pat atlikti darbus, kurių jis nėra apmokytas saugiai atlikti ar kai nėra užtikrintos būtinos apsaugos priemonės.
Tai nereiškia, kad dėl kiekvieno nedidelio nepatogumo darbas turi būti stabdomas. Tačiau realus pavojus neturėtų būti ignoruojamas vien todėl, kad parduotuvėje laukia klientai ar reikia greitai užbaigti užduotį.
Ergonomika svarbi ne tik biure
Kalbant apie ergonomiką dažnai įsivaizduojama darbo vieta prie kompiuterio, tačiau prekyboje ši tema ne mažiau aktuali.
Kasininkas daug kartų kartoja panašius rankų judesius, ilgai sėdi arba stovi. Salės darbuotojas lenkiasi, kelia prekes ir jas krauna. Sandėlyje tenka stumti, traukti ir nešti krovinius. Ilgainiui net ir nedidelis, bet nuolat pasikartojantis fizinis krūvis gali turėti įtakos darbuotojo savijautai.
VDI rekomendacijose pabrėžiama ergonomiškai pritaikytos darbo vietos, tinkamo apšvietimo, darbo pozų, darbo vietos aukščio ir pagalbinių priemonių svarba.
Todėl darbuotojas neturėtų ignoruoti nuolat jaučiamo diskomforto. Jei darbo vietos aukštis netinkamas, tam tikras judesys nuolat sukelia skausmą ar užduočiai atlikti trūksta tinkamos priemonės, apie tai verta informuoti vadovą.
Saugumas apima ir klientų keliamas situacijas
Parduotuvė yra vieša erdvė, todėl darbuotojas negali numatyti kiekvieno kliento elgesio. Gali kilti konfliktų, pasitaikyti agresyviai nusiteikusių ar neblaivių asmenų, vagysčių bei kitų nestandartinių situacijų.
Tokiais atvejais darbuotojui svarbu žinoti konkrečią įmonės nustatytą veiksmų tvarką: kada kreiptis į pamainos vadovą, kada kviesti apsaugą, o kada – skubiosios pagalbos tarnybas. Darbuotojas neturėtų rizikuoti savo sveikata bandydamas savarankiškai spręsti situaciją, kuriai spręsti nėra apmokytas.
Vadovui savo ruožtu svarbu užtikrinti, kad tokios procedūros nebūtų tik segtuve laikomas dokumentas. Darbuotojas turi praktiškai žinoti, kaip elgtis kritinėje situacijoje.
Darbų sauga yra kasdienis įprotis
Efektyvi darbuotojų sauga ir sveikata parduotuvėje nėra sukuriama vien instrukcijomis. Ji atsiranda tada, kai saugus elgesys tampa kasdienio darbo standartu.
Darbuotojui tai reiškia kelis paprastus principus: naudoti darbo priemones pagal paskirtį, laikytis gautų instrukcijų, neignoruoti gedimų, palaikyti tvarką, tinkamai kelti ir pernešti prekes, pranešti apie pavojus bei nerizikuoti atliekant užduotis, kurioms trūksta žinių ar tinkamų priemonių.
Vadovui saugos kultūra reiškia daugiau nei reikalavimą darbuotojui pasirašyti dokumentus. Reikia užtikrinti aiškias procedūras, tinkamas darbo priemones, realų instruktavimą ir aplinką, kurioje apie pavojų pranešęs darbuotojas nėra laikomas trukdančiu darbui.
Lietuvos teisės aktuose įtvirtintas principas aiškus: kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos, o darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Tačiau geriausi rezultatai pasiekiami tada, kai atsakomybė už saugų elgesį tampa visos komandos darbo kultūros dalimi. Parduotuvėje tai gali prasidėti nuo labai paprasto veiksmo – pamačius pavojų neapeiti jo, o pasirūpinti, kad jis būtų pašalintas.
